SĄVOKOS
Endobiogénie
L'endobiogénie – gydytojo Christiano Duraffourd sukurta žmogaus organizmo fiziologinių funkcijų samprata, iš pradžių vadinta endokrinine terrain teorija. Ji aiškina, kaip organizmas palaiko savo gyvybines funkcijas, išsaugo vientisumą, atsinaujina ir prisitaiko prie kintančių sąlygų.
Šios sampratos pagrindas – kiekvienam žmogui būdingas terrain, su savita organizmo sandara, jo veiklos ypatumais ir prisitaikymo galimybėmis. Duraffourd žmogaus organizmą vertino kaip vientisą, nuolat kintančią sistemą, kurios veiklą padeda suprasti ryšiai tarp jos sandaros, atliekamų funkcijų ir perduodamos informacijos. Šie ryšiai lemia individualų organizmo atsaką į vidinius pokyčius ir aplinkos poveikį.
Pagrindinį organizmo veiklos valdymo vaidmenį Duraffourd priskyrė endokrininei sistemai. Pagal jo teoriją ji koordinuoja medžiagų apykaitą, augimą, audinių atsinaujinimą ir prisitaikymą. Su endokrinine sistema neatsiejamai veikia vegetacinė nervų sistema: ji reguliuoja sekrecijos slenksčius, dalyvauja greitame atsake į pasikeitusias sąlygas ir užtikrina hormoninės veiklos tęstinumą. Abi sistemos sudaro bendrą reguliacijos visumą, kuri derina atskirų organų ir audinių veiklą su viso organizmo poreikiais.
Biologie des fonctions
Funkcijų biologija: kraujas kaip gyva sistema
Aštuntajame dešimtmetyje Prancūzijoje gimusi funkcijų biologijos (biologie des fonctions, BdF) teorija kraują mato ne kaip atskirų rodiklių sąrašą, o kaip gyvą sistemą. Iš įprasto kraujo tyrimo apskaičiuojami indeksai, atspindintys endokrininės ir autonominės nervų sistemų veiklą bei organizmo adaptacinę būklę.
Jos pamatas – trys nuoseklūs žingsniai.
METODO KŪRĖJAS
Christian Duraffourd
1943–2017 · Prancūzų gydytojas
Funkcijų biologijos (biologie des fonctions) pradininkas. Kartu su Jean-Claude Lapraz išvystė naują metodą – sisteminį, integratyvų organizmo veiklos matymą, kuriame įprastas kraujo tyrimas tampa langu į paciento funkcinę ir adaptacinę būklę.
Viskas prasidėjo nuo vieno kraujo lašo. Reikėjo tik žmogaus, kuris išmoktų jį perskaityti.
Fitoterapija
Endobiogenika ir klinikinė fitoterapija
Endobiogenika istoriškai formavosi Ch. Duraffourd ir J.-C. Laprazo klinikinės fitoterapijos praktikoje.
Vaistiniai augalai parenkami ne vien pagal ligos pavadinimą, bet ir pagal individualią paciento fiziologinę būklę, reaktyvumą bei gydymo tikslą.
Vis dėlto tai nėra tapačios sąvokos: endobiogenika – mąstymo modelis, klinikinė fitoterapija – juo grindžiamas gydymo būdas.
Papildantis, bet ne pakeičiantis požiūris
Endobiogenika nepakeičia nustatytos diagnozės, būtino gydymo ar reikalavimų dėl pacientų saugumo. Gydymo strategija parenkama atsižvelgiant į paciento būklę, klinikines indikacijas, turimus mokslinius duomenis, specialisto kompetencijos ribose.
endobiogenie.lt
Seminarai pagal prancūzų mokyklos principus
Endobiogenie.lt seminarai skirti gydytojams, norintiems išmokti funkcijų biologijos metodo pagal prancūzų krypties mokymą: nuo kraujo tyrimo skaitymo pagrindų iki indeksų interpretavimo su tikrais klinikiniais atvejais.
Šiame puslapyje endobiogenikos sąvoka vartojama originalios prancūzų mokyklos prasme. Lietuvos teisėje reglamentuojama PASP endobiogenikos specialisto kategorija yra atskira; seminarai nesuteikia šios kvalifikacijos.
Šaltiniai